- pakinkyti
- pakinkýti vksm. Árklius pakiñkė prieš aũštant.
.
.
pakinkyti — tr. 1. uždėti pakinktus ir prijungti prie traukiamo daikto (vežimo, rogių, arklo ir kt.): Jau arklius kinko, tuoj pakinkys J.Jabl. Atlėkė arklys pakinkytas Brž. Ant to lauko žmogus kai pakinkytas (reikia sunkiai dirbti) Gs. Kai pakinkaĩ, kožnas… … Dictionary of the Lithuanian Language
sukinkyti — tr. 1. pakinkyti kelis: Sukinkyk tris ašvienius J. Kaip nelyginant kad būtų kas ožką su arkliu sukinkęs vežimo vežti: vienas šen, kitas ten! LzP. Sukinkė broleliai tris poras žirgelių Pls. Žirgeliai sukinkyti, prie durų sustatyti NS517. Ryto metą … Dictionary of the Lithuanian Language
užkinkyti — tr. 1. pakinkyti: Arklius užkinkykit J. Ažkiñko arklį vežiman Lz. Žada šimtą, žada kitą ir žirgelį ažkinkytą (d.) Nmč. Paskum piemuo užkinkė jiems elnią į rogutes rš. Ažukiñkėm kumelę plūgan Brsl. Liepė užkinkyt arklius ir nuvažiavo BM148.… … Dictionary of the Lithuanian Language
perkinkyti — tr. 1. vieną iškinkyti, kitą į jo vietą pakinkyti: Perkinkyk arklį, tas jau prikluso Užv. Parkinkė arklį ir išlėkė daktaro vežti Šts. Važiuoti perkinkomais arkliais BŽ356. 2. antrą kartą (iš naujo) kinkyti: Ašvienius parkinkyk iš naujo J.… … Dictionary of the Lithuanian Language
bėris — bėris1, bėrė dkt. Pakinkýti, pažabóti, pašérti bėrį … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
bėrė — bėris1, bėrė dkt. Pakinkýti, pažabóti, pašérti bėrį … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
aprengti — apreñgti, ia, àprengė tr. 1. Š, LL260, Pls, DŽ apvilkti, aptaisyti: Paduokit ma[no] kelnes ir jau balakoną, tai aš aprengsiù jį Šlčn. Aprengt sutektau aš kuoj (turėčiau drabužių, autuvo) Lp. Atsikėlė toj viedma, àprengė tą mergaitę, kad… … Dictionary of the Lithuanian Language
apsiputuoti — žr. apiputoti 4 (refl.): Ant švarcės pakinkyti keturi arkliai apsiputavę eina kaip viesulas LTR(Krp). Arkliai povisam apsiputãvę KI214. putuoti; apsiputuoti; išputuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
apžėliuoti — ×apžėliuoti tr. pakinkyti: Apžėliãvom arklius su pleškiais Dov. žėliuoti; apžėliuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
atbuluoti — atbuluoti, uoja, ãvo intr. eiti atbulam, strapalioti: Nors arkliai seniai pakinkyti stovėjo, o svečiai viduasly, įsitraukę gerokai, dar vis atbulãvo Brt. Norėjai mus pamokyti, o ir pats atbuluoji (atbulas plauki) SI95 … Dictionary of the Lithuanian Language